BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Apie Idealią Moterį


Malka sėdi balkone ir šlamščia virtinukus su grybais. Dar neseniai ji miegojo sulankstomoje lovelėje ir sapnavo Puškiną. Puškinas vaikščiojo ant mėsingos pievelės ir didaktišku tonu skaitė kažkokį eilėraštį. Malkai niekuomet nepatiko Puškinas ir rusai. Malka yra homofobė ir nevykėlė, bet negi dėl to šoksi iš balkono?


Tiesą sakant, Malka nei karto nemanė šokti žemyn arba nuodytis dujomis. Ne, tai visai ne jos stilius.


Kuo gi įdomi Malka? Malka turi nagų grybelį ir moka nerti vašeliu. Ji mėgsta kaimišką grietinę ir vakarinius pašnekesius internetu. Malkai nepatinka vyrai. Vyrų psichologija keista, jie gauruoti ir labai daug geria. Malkai nepatinka gerti. Ir ji neturi draugų.


 Malka įdeda  taukuotą lėkštę į kriauklę ir pasikaso kairiąją krūtį. Šiandien šeštadienis ir nereikia eiti į darbą. Todėl reikės eiti pasivaikščioti į parką ir nusipirkti kokį nors laikraštį bei maišelį orinių pyragaičių. Nes šeštadieniais pritinka valgyti daug ir gardžiai.


Malka velkasi sulopytą paltą ir piktai burba ant savęs, nes nebesusisega trečioji saga. Teks eiti atsisagsčius.


Kieme laksto trys vaikiukai ir klykauja. Labai sveiki vaikiukai, kad turi šitiek jėgų staugti. Malkai patinka vaikai ir ji jiems nusišypsojusi pamoja: kažkuris vaikiukas iškiša liežuvį. Ir jie klykdami nubėga į kaimyninę laiptinę.


Mieste ruduo: medžių formos primena sulaužytus šonkaulius, daugybė susikabinusių žmonių ir nėščių moterų. Rudenį gimsta daug vaikiukų. Malka gimė pavasarį, bet tai nė motais, nes ji jau seniai nebe vaikas. Malka tiesiog moteris su sulopytu paltu ir kiek riebaluotu viršugalviu.

Rodyk draugams

Ėdant apie neėdalus

 


 


 


Šiandien atsikėliau taip anksti, oi, kaip anksti, kad, kai dvi valandas tampiausi šūdjogės salėj, beveik sapnavau. Patyriau keistą jausmą: kūnas visaip kaip lankstėsi, o smegenys vis dar transliavo netikroviškus vaizdus. Dar kiek ir pradėsiu vaikščioti gatvėmis kaip koks astralines keliones patiriantis kibinas


 



 


Kas dar? Šiandien nusipirkau tą topinę Zelčiūtės sudarytą knygą apie Ivanauskaitę. Blia, nu ji nuostabi. Galit sau sakyt ką norit, bet Jurga man patinka.


Dar šiandien pirmą sykį gyvenime pasirašiau krauju vieną sutartį metams. Jei pasiteisins, tada bus. Bus. 


Šią savaitę beveik paskelbiau akciją prieš savo kompiuterį: buvimą kambaryje išnaudosiu tik kaip knygūčių skaitymą. O tas internetas nereikalingas – mano žiurkė kuo puikiausiai be jo apsieina. Kuo aš blogesnė už žiurkę?  

Rodyk draugams

Konservai ir fotografijos

Radau nuostabiai senų nuotraukų. Ypač puikios tos, kurios dar ir spalvotos.

1920


Šita panaši į Čiurlionio Sofiją

1850

1900

1907

Hamsuno laikų grietinėlė

Prieglaudos vaikiai

Maudynės ir gyvai negyvos panos

1895

1915

Rodyk draugams

Aš girdžiu dvasias?

 



Niaa, aš ateistiškų pažiūrių mergaitė ir dvasiomis tikiu tik tada, kai apsimetu, kad tikiu.


Bet jau antrą savaitgalį atsitinka kažkokia nesąmonė, todėl nežinau, kaip šitą situaciją apibūdint. Man čiuožia stogas? Vėl prisigėriau laipsnių? Hahaha. Neprisigėriau.


Taip jau yra, kad mano namuose (kuriuose gyvenu tik kai kuriais giminiū ir kitų kraujasaisčių lankymo dienomis) vasarą mirė žmogus. Labai artimas žmogus ir visai netikėtai. Ir man tikrai nerūpi, ką ten kiti paisto apie trečią dieną išskrendančias sielas ar baltus balandžius, lydinčius karstą. O va, kas nutiko aną savaitgalį:


Guliu sau lovoje ir sapnuoju. Sapnuoju mirsusią Ivanauskaitę: pakvietė mane moterėlė į tūsą ir aš nuėjusi galvoju, kad labai kvailas sapnas. Ivanauskaitė sėdi sau ilgais raudonais plaukais, stora ir visai nepanaši. Liepė man eit prie kažkokios lentos ir rašyt, rašyyyyt. Aš pasiėmusi kreidą rašau ir galvoju, kad visiškas pievas sapnuoju. Staiga girdžiu kažką lyg ir už sapno ribų šaukiant mano vardą. Taip nekantriai. Lyg ir du kartus. Guliu ir mąstau, kad nesąmonė, kad šaukia, kaip gi gali šaukt - tasai šaukėjas miręs (ir miręs baltais balandžiais neskraidė - pati eidama paskui karstą mačiau). Guliu sau toliau ir piktinuos. Ir tada kažkas man plekštelėjo per nugarą. Taip lyg koks katinus užšoktų. Aišku, išsigrūdau iš patalynės ir nubėgau pas kitame kambaryje gulintį tėvą klaust, ar katinas viduje (jis mėgsta sėlint naktį po butą ir visur šokinėt). Tėvas sako: “ne, vakare išleidau į lauką”. Tada pamaniau, kad visai aš durna ir ilgai ilgai neužmigau.


Ir grįžau šį savaitgalį. Guliu naktį lovoj: užsigesinus šviesas, tas pats katinas guli ant šalimais stovinčio foteliūko. Nu ir girdžiu: čeža toks maišelis padėtas prie stalo. Atsikeliu, galvoju: ble, vėl tas katinas duodasi. Pasižiūriu į fotelį - gyvulys miega sau kuo ramiausiai. Tada pasiėmu lempą prie lovos ir užsidegusi nutariu, kad px - miegosiu su šviesa kaip babausių bijantis darželinukas. Guliu sau guliu, o sekcija, kur prie lovos, kad sutraškės! Ir katinas pašokęs dar ilgai į ją žiūrėjo. Aš irgi žiūrėjau, bet ten, suprantama, nieko nebuvo. Tada išėjau miegot pas tėvą.


Tiesiog nuostabu. Šiąnakt turiu dar vieną naktį. Bet tikriausiai iškart eisiu į tėvo kambarį. Nu nes kas čia dabar darosi, ką?


 

Rodyk draugams

Kaip sėkmingai išsikastruoti?

O tai ima ir pasirodo, kad nebėr daugiau vyrų. Tik neūžaugos, nevykeliai ir moterys. Ir kas liūdniausia, iš tų moterų, dar bent pusei atrodo, kad viskas - vyrų nėr.


Aišku, jų yra: tūno kažkur Woo ir taisosi mikimauzų maikutes, nieko nematydami aplink. Arba šiaip kažkur tūno ir parazitiškai santykiauja su sėkminguolėmis bičėmis.


O ką veikt, kai ateina toks momentas, kai išnyksta vyrai? Tada reikia išsikastruoti iki kažkokios numatytos datos, kada vyrai turėtų vėl atsirast.



Kastravimosi pradžiamokslis:


1.  Tikrai įsitikini, kad diedų nebėr: jokių naujų vardų mobiliake (dar galima patikrinti visokius cizų pakelius ar pan., ant kurių dažnai būna užrašyti nauji numeriai). O išėjusi iš namų pastebi tokį pat nulinį rezultatą.


2.  Suvalgai kokį nors riebalą (kurio anksčiau nevalgei dėl šlaunų ar pilvo išbrinkimo principo). Tarkim, skarbonkę  kondensuoto pieno, sumuštiaką iš makdonaldo, tortą, tortiliją ir kt. (tai, kas labai baisu).


3. Imi ir darai visokius nerealius siekius (mokaisi taip, kad gauni stypkę; užsikrušinėji iki išnakatų su visokiais projektais, nes daugiau nėra su kuo; vaikštai į inteleKtualius ar tūsovus renginius vien dėl Renginių, o ne juose esančių žiūrovų diedų ir kt.). Esi neveikiama konkurencijos tarp patelių.


3.  Kibir vibir ir tampi frigidiška. Kaip tatai pasiekti?


- Iš tiesų, tai niekaip.


Kastratės gyvavimas įmanomas tik tada, jei:


Per tūsus įdomiausia kalbėti apie visokius dalykučius ne vietoje ir laiku (tarkim literatiūrą ar istoriko profesijos galimybes);


Vienanakčiai pasiglamžymai atrodo klaikus daiktas (panašiai kaip pozavimas nuogai ir išsiskėtus kokiai nors dešrelių reklamai);


Tada, kai visiškai nusivyli diedais ir esi morališkai pasiruošusi niekada nebeskusti kojų ir nebegeisti pimpalo.


Kitu atveju, kastratės gyvavimas yra apsimestinis ir didžiai smerktinas.


 

Rodyk draugams