BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Aš girdžiu dvasias?

 



Niaa, aš ateistiškų pažiūrių mergaitė ir dvasiomis tikiu tik tada, kai apsimetu, kad tikiu.


Bet jau antrą savaitgalį atsitinka kažkokia nesąmonė, todėl nežinau, kaip šitą situaciją apibūdint. Man čiuožia stogas? Vėl prisigėriau laipsnių? Hahaha. Neprisigėriau.


Taip jau yra, kad mano namuose (kuriuose gyvenu tik kai kuriais giminiū ir kitų kraujasaisčių lankymo dienomis) vasarą mirė žmogus. Labai artimas žmogus ir visai netikėtai. Ir man tikrai nerūpi, ką ten kiti paisto apie trečią dieną išskrendančias sielas ar baltus balandžius, lydinčius karstą. O va, kas nutiko aną savaitgalį:


Guliu sau lovoje ir sapnuoju. Sapnuoju mirsusią Ivanauskaitę: pakvietė mane moterėlė į tūsą ir aš nuėjusi galvoju, kad labai kvailas sapnas. Ivanauskaitė sėdi sau ilgais raudonais plaukais, stora ir visai nepanaši. Liepė man eit prie kažkokios lentos ir rašyt, rašyyyyt. Aš pasiėmusi kreidą rašau ir galvoju, kad visiškas pievas sapnuoju. Staiga girdžiu kažką lyg ir už sapno ribų šaukiant mano vardą. Taip nekantriai. Lyg ir du kartus. Guliu ir mąstau, kad nesąmonė, kad šaukia, kaip gi gali šaukt - tasai šaukėjas miręs (ir miręs baltais balandžiais neskraidė - pati eidama paskui karstą mačiau). Guliu sau toliau ir piktinuos. Ir tada kažkas man plekštelėjo per nugarą. Taip lyg koks katinus užšoktų. Aišku, išsigrūdau iš patalynės ir nubėgau pas kitame kambaryje gulintį tėvą klaust, ar katinas viduje (jis mėgsta sėlint naktį po butą ir visur šokinėt). Tėvas sako: “ne, vakare išleidau į lauką”. Tada pamaniau, kad visai aš durna ir ilgai ilgai neužmigau.


Ir grįžau šį savaitgalį. Guliu naktį lovoj: užsigesinus šviesas, tas pats katinas guli ant šalimais stovinčio foteliūko. Nu ir girdžiu: čeža toks maišelis padėtas prie stalo. Atsikeliu, galvoju: ble, vėl tas katinas duodasi. Pasižiūriu į fotelį - gyvulys miega sau kuo ramiausiai. Tada pasiėmu lempą prie lovos ir užsidegusi nutariu, kad px - miegosiu su šviesa kaip babausių bijantis darželinukas. Guliu sau guliu, o sekcija, kur prie lovos, kad sutraškės! Ir katinas pašokęs dar ilgai į ją žiūrėjo. Aš irgi žiūrėjau, bet ten, suprantama, nieko nebuvo. Tada išėjau miegot pas tėvą.


Tiesiog nuostabu. Šiąnakt turiu dar vieną naktį. Bet tikriausiai iškart eisiu į tėvo kambarį. Nu nes kas čia dabar darosi, ką?


 

Rodyk draugams

Komentarai (1)

  1. shradhavan:

    hm, sapnai įdomus dalykas. gali nupasakot dalykus, kurie tavo mintyse vyko prieš kurį laiką, dabar ir šiek tiek nedaug į ateitį, per įvairius simbolius. Gal tom dienom apie tai galvojai…

    vaiduokliai… sakoma, kad, jei žmogus miršta labai staiga bloga mirtim (savižudybė, avarija), jei labai prisirišęs prie savo kūno, jei būna problemiškas gyvenime, tai gali kažkiek laiko būti vaiduokliu, iki 200-300 metų. Labai nemaloni būsena, nes tuo metu turi visus troškimus (alkis ir pan), bet neturėdamas kūno, negali jų patenkinti. Jei yra vaiduokliai, jiems galima padėti išsivaduoti.

Rašyti komentarą